Edwardo Pievelė

-Kur matai?
*Apsižvalgo ir sukikena.*
-Kiek aš matau,tai mes čia vieni.
*Prikanda lūpą.*

*Apsižvalgė*
-Tikriausiai
*Pažiūrėjo į ją*
-Tu jau pilnametė?
*Išraudo*

-Edwardai
*Kumštelėjo jam į petį.*
-Taip,pilnametė.
*Viena ranka apkabina jį per kaklą.*
-O ką neatrodau ?
*Prisitraukia arčiau jo ir jų lūpos beveik liečiasi.*

-Tu beviltiška. Tu tuoj mane suglamžysi
*Pradėjo lyditis *

-Aš nemanau,kad tai beviltiška.
*Suktai nusišypso ir apkabina jį su antra ranka.*
-Tu man patinki,labai...
*Užšoka ant jo ir įsisiurbia į lūpas.*

*Atsitraukia nuo jos*
-Carmen. Taip negalima.

-Prašau...
*Šnabžda.*
-Neatstumk manęs...
*Įsitveria į jo plaukus.*

-Carmen
*Sušunka*
-Tai vadinama išprievartavimu

*Pažiūri į jį išplėstom akim,tada paleidžia ir nuo jo nušokusi nueina toliau.*
-Atleisk,atleisk...
*Suklumpa ant žolės.*

*Prieina ir apkabina*
-Carmen... Viskas gerai

*Pažiūri į jį.*
-Ką man jauti?
*Giliai kvėpuoja.*

-Kuria prasme?
*Apsimetė kvailiu*

-Edward'ai,nebūk durnas.
*Pavarto akis.*
-Aš tau jaučiu siaubingai didelę trauką,aš noriu tavęs kiekviena savo kūno dalele.
*Vėl staigiai jį apsikabina ir nieko nesakiusi įsiurbia į lūpas.* (french)

*Pradeda ją bučiuoti*
-Carmen baik

*Stumteli jį ant žolės ir pati užgula,rankos pačios ima sagstyti marškinius,o lūpos nesiliauja jo bučiuoti.*

*Nustumia ją*
-Carmen. Taip negalima

*Vėl užropoja ant jo.*
-Edward'ai prašau...
*Užsimerkia.*
-Labai,prašau...
*Vėl jį bučiuoja.*

*Nureplioją ją nuo savęs*
-Carmen. Prašau. Juk čia vidurys lauko

-Man nesvarbu,kaip ir tau.
*Pažvelgia į jį.*
-Juk manęs nori...
*Perplėšia savo palaidinę per pusę ir numeta ją kažkur toli.*

*Nustumia ją ir atsistoja*
-Baik

*Pažiūri į jį visiškai sugniuždyta.*
-Niekam manęs nereik.
*Atsistoja.*
-Reikia viską užbaigti.
*Apsisuka ir dingsta medžiuose galvodama apie savižudybę.*

*Paėmė jos bliukutę ir nubėgo paskui*